Lapkričio 6-18 d. vyko 27-oji Šalių konferencija, kurioje dalyvavo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalys. Konferencija vyko Egipte.

Lapkričio 12 d., šeštadienį, diskusijos daugiausia dėmesio skyrė žemės ūkiui, prisitaikymui prie klimato kaitos ir atsparioms maisto sistemoms, o derybos tęsėsi dėl nuostolių ir žalos bei visuotinio tikslo prisitaikyti prie klimato kaitos.

Pasaulio žemės ūkio būklė yra svarbus ir neatidėliotinas klausimas, o skaičiai ir prognozės dėl maisto tai įrodo: prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulinė maisto paklausa padidės 70 proc., o tam patenkinti reikės mažiausiai 80 mlrd. dolerių metinių investicijų. Remiantis Maisto ir Žemės ūkio organizacijos (FAO) statistiniais duomenimis, iki 2050 m. žemės gyventojų skaičius gali pasiekti 9,7 mlrd., o kas ketvirtam pasaulio gyventojui, tai yra beveik 2 mlrd. žmonių, gresia maisto trūkumas, 770 mln. žmonių gresia nepakankama mityba, o 1,5 mlrd. žmonių gyvens dirvožemyje, kuriame druskos kiekis yra per didelis, kad būtų galima jį derlinga.

Reaguojant į maisto krizę, FAST iniciatyva – „Maistas ir žemės ūkis tvariam vystymuisi” (angl. Food and Agriculture for Sustainable Transformation) – buvo pristatyta šeštadienį per COP 27. Naujoji iniciatyva padidins klimato kaitos finansavimą žemės ūkiui ir maisto sistemoms, siekiant paremti pažeidžiamiausias bendruomenes, kaip pažadėjo COP 27 pirmininkaujantis Egiptas, kuris šią iniciatyvą pristatė kartu su FAO.

COP27 pirmininkas Sameh Shoukry pabrėžė, kad „klimato kaita daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms visame pasaulyje. Kad išspręstume šį disbalansą”, – sakė jis, „turime kurti tvarias maisto ir žemės ūkio sistemas ir patenkinti neatidėliotinus maistą importuojančių besivystančių šalių poreikius. Įgyvendindami FAST iniciatyvą, sutelksime pasaulio pajėgas, kad išlaisvintume finansinius srautus, kad padidintume atsparumą klimato kaitai ir įgyvendintume skubiai reikalingą žemės ūkio ir maisto pramonės pertvarką.”

Iniciatyva FAST bus sutelkta į 3 pagrindinius dalykus. Pirmasis – galimybė gauti finansavimą siekiant pagerinti šalių gebėjimus nustatyti ir padidinti galimybes gauti klimato srities finansavimą ir investicijas. Antrasis punktas daugiausia dėmesio skiriamas žinioms ir gebėjimams, kad būtų galima atlikti reikiamą analizę, parengti gaires ir remti gebėjimų stiprinimą. Trečiasis ir paskutinis punktas skirtas politinei paramai ir dialogui, t. y., užtikrinti, kad žemės ūkio ir maisto produktų sistemos būtų visapusiškai integruotos į klimato kaitos politiką. Taip pat numatoma sukurti ad hoc technines patariamąsias grupes, kad būtų užtikrintas operatyvumas, veiksmingumas ir savalaikis abipusiai naudingų rezultatų teikimas.