Žemė yra labai sudėtinga ekosistema: ji gyvena daugybė organizmų ir turi įtakos daugeliui paslaugų ir mechanizmų, įskaitant vandens kokybę, maisto gamybą ir klimato reguliavimą. Tuo pačiu metu žemė yra neatsinaujinanti išteklių žmogui ir ekonomikai (Europos Komisija, 2020). Tačiau dėl gyventojų skaičiaus augimo dirvožemiai nuolat patiria apkrovą ir iššūkius (Playán ir Mateos, 2006): dabartinė intensyvi žemės ūkio produkcija yra nesuveri ir sukelia dirvožemio degradaciją, maistinių medžiagų ir biologinės įvairovės praradimą, vandens taršą ir trūkumą, o tai savo ruožtu prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų emisijų, kurios vėlgi prisideda prie klimato kaitos (JTAP, 2016).

Dirvožemio degradacija kelia rimtą grėsmę Žemei ir jos gyventojams: ji veikia mažiausiai 3,2 milijardus žmonių ir sukelia nuostolių nuo 5,5 iki 10,5 trilijonų eurų per metus, kas sudaro 10% metinio pasaulinio bendrojo vidaus produkto biologinei įvairovei ir ekosistemų paslaugoms. Be to, dirvožemio degradacija ir klimato kaita viena kitą daro įtaką (Keesstra ir kt., 2018; IPBES, 2018).

Dėl to galima tikėtis, kad likusieji sveiki dirvožemiai ateityje bus dar labiau spaudžiami, kas lems tolesnį ekosistemų paslaugų teikimo sumažėjimą. Esamos dirvožemio degradacijos tendencijos slopinimas ir atvirkštinis jos kaitos procesas galėtų pasaulyje atnešti ekonominę naudą iki 1,2 trilijono eurų per metus.

Nevykdomo veiksmo išlaidos dirvožemio degradacijos atžvilgiu Europoje yra šeši kartus didesnės nei veikimo išlaidos, todėl ekonomiškai prasminga kuo greičiau spręsti šią problemą (Europos Komisija, 2022).

ES dirvožemio strategija iki 2030 m. siekiama, kad iki 2050 m. visi ES dirvožemiai būtų sveiki. Be to, Komisija pateiks naują teisės akto dėl dirvožemio sveikatos pasiūlymą, kad būtų sukurta išsami dirvožemio apsaugos teisinė sistema.

Tvariam dirvožemio tvarkymui ir atkūrimui būtinas įvairių ekonominių ir socialinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, kurie raginami pareikšti savo nuomonę dėl šios iniciatyvos per konsultacijas internetu, kurios vyks iki 2022 m. spalio 24 d. Konsultacijų veikla bus skatinama interneto svetainėje „Have your say” ir kitais atitinkamais kanalais ir bus grindžiama konsultacijomis, anksčiau vykdytomis rengiant ES dirvožemio strategiją iki 2030 m.

Šių konsultacijų tikslas – užtikrinti, kad rengiant pasiūlymą dėl ES dirvožemio sveikatą reglamentuojančio teisės akto būtų tinkamai atsižvelgta į bendrą visuomenės interesą, renkant pastabas, idėjas, informaciją ir nuomones, įskaitant politikos santraukas, tyrimus, duomenis apie problemos priežastis ir mastą.

Nuorodos

European Commission, 2020. EU Biodiversity Strategy for 2030. Bringing nature back into our lives. COM (2020) 380 final.

European Commission, 2022. Soil health – protecting, sustainably managing and restoring EU soils.

Keesstra, S., Mol, G., de Leeuw, J., Okx, J., Molenaar, C., de Cleen, M. and Visser, S., 2018. Soil-Related Sustainable Development Goals: Four Concepts to Make Land Degradation Neutrality and Restoration Work. Land, 7(4), p.133.

Iodice F., D’Acunto F, Bigagli L. (2021). Monitoring Land Degradation from Space. GI_Forum 2021, 9, 143-149

IPBES, 2018. Summary for policymakers of the assessment report on land degradation and restoration of the Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services. (eds.). IPBES secretariat, Bonn, Germany.

Playán, E., & Mateos, L. (2006). Modernization and optimization of irrigation systems to increase water productivity. Agricultural Water Management, 80(1–3 SPEC. ISS.), 100–116. https://doi.org/10.1016/j.agwat.2005.07.007

United Nations Environment Programme (2016). Food Systems and Natural Resources. https://wedocs.unep.org/20.500.11822/7592.