Šiandien, gegužės 20 d., yra svarbi diena. Pasaulinę bičių dieną 2017 m. paskelbė Jungtinės Tautų Generalinė Asamblėja, siekdama didinti informuotumą apie esminę bičių funkciją biologinei įvairovei ir žmogui.
ES metinės žemės ūkio produkcijos vertė, tiesiogiai susijusi su apdulkinančiais vabzdžiais, yra 15 mlrd. eurų. ES apie 84 proc. kultūrinių rūšių ir 78 proc. laukinės floros bent iš dalies priklauso nuo drugelių, bičių, vabalų, šikšnosparnių ir paukščių, o dalis, kuri priklauso tik nuo bičių, sudaro 35 %. Šie maži nenuilstantys vabzdžiai savo skraidymu tiesiogine prasme palaiko visą planetą: jei bitės išnyktų iš pasaulio, išnyktų daugiau kaip 300 000 savaiminių rūšių ir didžioji dalis mūsų maisto (Nick Hanley 2015) (Leonhardt S. D. 2013). Apdulkintojai yra esminė bet kurios sveikos ekosistemos dalis. Be jų sumažėtų ir galiausiai išnyktų daug augalų rūšių ir visi su jais susiję organizmai, o tai turėtų pasekmių ekologinei, socialinei ir ekonominei pusiausvyrai, pavyzdžiui, dėl derliaus praradimo sumažėtų pats maisto prieinamumas. Šiuo metu daugiausiai duomenų yra apie bičių ir drugelių rūšis: Europoje vienai iš dešimties jų rūšių gresia išnykimas (ISPRA 2020).
Todėl bitės ir kiti apdulkinantys vabzdžiai yra labai svarbūs mitybos tinklams ir ekosistemoms, tačiau jie yra vienos iš labiausiai nykstančių rūšių pasaulyje, daugiausia dėl žmogaus veiklos. Jų išlikimui gresia pavojus dėl intensyvios žemdirbystės ir pesticidų naudojimo, dėl kurių nyksta biologinė įvairovė, dėl klimato kaitos, kuri gali pakeisti žydėjimo laiką, ir dėl žemės paskirties keitimo, kuris keičia trapią ekologinę pusiausvyrą. Visa tai sudaro sąlygas daugintis ir parazitams bei patogenams. Tai pasaulinė problema, kuri apima viso pasaulio šalis – nuo Europos iki Jungtinių Amerikos Valstijų, nuo Rusijos iki Brazilijos.
Remiantis UCL mokslininkų tyrimu, paskelbtu žurnale „Nature”, klimato kaita ir intensyvus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas jau lėmė 49 % vabzdžių skaičiaus sumažėjimą. Vabzdžių populiacijų nykimas gali būti žalingas ne tik gamtinei aplinkai, kurioje vabzdžiai dažnai atlieka svarbų vaidmenį vietos ekosistemose, bet ir gali pakenkti žmonių sveikatai ir apsirūpinimui maistu, ypač praradus apdulkintojus.
Vyresnysis autorius dr. Timas Newboldas (UCL Biologinės įvairovės ir aplinkos tyrimų centras) teigė: „Dr: „Mes turime anksčiau nustatėme, kad vabzdžiai apdulkintojai yra ypač pažeidžiami žemės ūkio plėtros, nes intensyviai dirbamose žemėse jų yra daugiau kaip 70 % mažiau nei laukinėse vietovėse. Rūpestingas žemės ūkio teritorijų valdymas, pavyzdžiui, natūralių buveinių išsaugojimas šalia dirbamos žemės, gali padėti užtikrinti, kad gyvybiškai svarbūs vabzdžiai vis dar galėtų klestėti”.
Todėl norint apsaugoti vabzdžius, ypač apdulkintojus, reikia imtis skubių ir konkrečių veiksmų: apsaugoti natūralias buveines, sulėtinti intensyvios žemdirbystės plėtrą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kad būtų sušvelninta klimato kaita.
Įveikti šį iššūkį gali kiekvienas. Apdulkintojų gerovei užtikrinti galime imtis keleto veiksmų, pavyzdžiui, vengti pjauti žolę vejų žydėjimo pikuose, mažinti pesticidų naudojimą ir sėti medingųjų augalų savo soduose, kad bitės gausiai apsirūpintų maistu. Taip pat svarbu remti vietos bitininkų veiklą, pavyzdžiui, perkant medų ir kitus bitininkystės produktus vietos turguose.
Rūpindamiesi apdulkintojais galime išsaugoti augalų biologinę įvairovę ir kartu užtikrinti, kad maisto gamybą. Jų apsauga – vienintelis būdas užtikrinti ateitį ir mums.
No responses yet